- selpėti
- 1 selpė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., sélpėti, -ėja, -ėjo 1. truputį skaudėti, mausti: Paširdžiai pradėjo selpėti Šts. Turbūt dantys pradės skaudėti – jau antra diena kaip selpė́[ja] Mžk. Selpė́jo ilgai dar, ale galėjo kentėti DūnŽ. 2. labai norėti, trokšti: Ko čia sélpėji – kad nori, ir valgyk mėsos! Brs. Ne viena mergė jų Kazės (Kazio) sélpėja Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.